Kaip bebūtų liūdna, tačiau Lietuvoje vis dar pasitaiko netolerancija ir nelygios galimybės žmonėms dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, rasės, etninės priklausomybės, religijos. Tebėra aktuali ir lyčių lygybės problema. 2014 metų liepos mėnesį, Socialinių inovacijų fondas, įgyvendindamas Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2010 – 2014 metų programą, atliko moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį lyginamąjį vertinimą „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2014“. Paaiškėjo, kad užimtumo ir nedarbo, kaimo moterų užimtumo, moterų verslumo skatinimo, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, šeimos planavimas ir vaiko priežiūros, švietimo ir mokslo, sveikatos priežiūros srityse padėtis gerėja, tačiau nepakankamai, nes daugelyje gyvenimo sričių moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymas pagal biologinę lytį patriarchalinės visuomenės modelis, mažesne ar didesne apimtimi, tebeišlieka.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis 2014 metais moterų (15-64 metų amžius) užimtumo lygis yra žemesnis nei vyrų (atitinkamai 64,9% ir 66,5%). Aktyvumo lygis taip pat didesnis vyrų nei moterų. Tai sudaro 72,0 % vyrų, moterų – 64,9%.
Vis labiau neramina ateities perspektyvos vyresnio amžiaus žmonėms. Ilginamas pensijinis amžius, tačiau darbdaviai nori jaunų žmonių, ignoruoja ir šalina iš darbo rinkos 50 ir vyresnius žmones arba siūlo mažai apmokamą darbą.
Ypatingai diskriminuojami netradicinės lytinės orientacijos žmonės. Juos žemina net seimo nariai, jie patiria smurtą, patyčias viešoje erdvėje.
Negalima teigti, kad mūsų šalyje nesirūpinama neįgaliaisiais. Juos saugo LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Tačiau problemų šioje srityje vis dar yra. Remiantis Lietuvos darbo biržos ES fondo finansuojamo projekto „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“ tyrimu, pastebima, kad nors valstybė skatina darbdavius priimti į darbą neįgaliuosius, tačiau tendencija, jog ir čia renkamasi jaunesni ir aukštesnio darbingumo lygio žmonės (40 – 55% darbingumas) ir dominuoja mažai apmokamas darbas. Visuomenės senėjimo procesas turi įtakos ir neįgaliųjų skaičiaus didėjimui – daugėjant vyresnio amžiaus, didėja ir jų lyginamoji dalis bendrame neįgaliųjų asmenų skaičiuje. Todėl neįgaliųjų įsidarbinimo problemos išliks.
Diskriminacija, tolerancijos stoka kitokiems žmonėms gali būti sumažinta. Sunku pakeisti suaugusį, susiformavusį kaip asmenybę žmogų, tačiau šviesti, informuoti būtina. Dėkinga dirva tolerancijos sėklai subujoti yra jaunimas, mokykla. Mokyklose diskriminacija pasireiškia patyčių pavidalu, todėl, manome, kad privalu šią problemą taisyti aktyviau vystant veiklą jaunimo tarpe bei šviesti visuomenę, darbdavius, skatinti profsąjungų atstovus aktyviau ginti savo narius, jų teises.
Raseinių krizių centras (RKC) vykdė projektą, kurį finansavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. RKC bendradarbiaudamas su Lietuvos soroptimisčių sąjunga organizavo apskrito stalo diskusiją. Projektą vainikavo konferencija, kurią organizavo su Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Projekto metu aptarti tolerancijos ugdymo problemos ir iššūkiai šiandieninėje Lietuvos mokykloje, išanalizuoti teisiniai aktai ir švietimo politikos gaires; išanalizuotos kasdienio gyvenimo sudėtingos situacijos, kuriose reiškiasi tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, etninės/rasinės priklausomybės, negalios, amžiaus. Viso projekto laikotarpiu siekiame atkreipti visuomenės, darbdavių ir kitų darbo rinkos institucijų, NVO ir valdžios atstovų dėmesį į lygių galimybių problematiką, keičiant stereotipinį požiūrį.