Mums labai patogu gyvenime viską matyti dviem kategorijomis: pliusas ir minusas, juoda ir balta, gera ir bloga. Bet gyvenimas ir jo reiškiniai – gerokai margesni. Dažniausiai tarp dviejų reiškinio kraštutinumų slypi visas vaivorykštės spektras.
Taip yra ir su psichikos sveikata. Absoliuti dvasios sveikata yra tobulybė, apie kurią kiekvienas iš mūsų savo gyvenime galime tik svajoti (beje, dažniausiai jos siekiame nevykusiais būdais). Tačiau jei kreipsimės į psichinės sveikatos specialistą kokios pažymos, įsitikinsime, jog mūsų psichikos sveikatos reikalai ne tokie jau ir prasti, nes būsime įvertinti kaip „psichiškai sveiki“ arba“psichikos liga nesergantieji“. Pragmatiška prasme tai reikštų, jog žmogus, viena vertus, neserga psichikos liga, kita vertus, nebūtinai neturi psichikos sveikatos problemų.
Psichikos sveikata nėra vien psichikos ligos nebuvimas
Plačiąja prasme psichikos sveikata – tai žmogaus gebėjimas būti savimi tarp kitų. Jei sugebi mylėti ir būti mylimas, džiaugtis ir liūdėti, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą tau ir yra priimtini aplinkiniams, pats priimti sprendimus ir atsakyti už juos, jei gerbi save, bet nemanai esąs pasaulio centras – tai tokie brandžios asmenybės bruožai yra neblogas geros dvasinės sveikatos pamatas.
Tačiau to ne visada užtenka – kiekvieną žmogų, net ir pasižymintį brandžia asmenybe ir gyvenantį dorą gyvenimą, gali netikėtai ištikti dvasinė krizė. Tokios krizės priežastys gali slypėti pačioje žmogaus psichikoje ar jį supančioje aplinkoje, o neretai – likti nežinomos. Svarbu, kad suprastume, kaip padėti žmogui, kuriam sutriko psichika.
Jei suvoksime, kad nėra griežtos ribos tarp „sveikų“ ir sutrikusios psichikos žmonių, tapsime pastariesiems pakantesni, lengviau juos suprasime ir nebijosime.
Remiantis modernia psichikos sveikatos samprata, atsisakoma skirstyti žmones į įgalius ir neįgalius apskritai ir tiesiog susitelkiama ties visuomenės ir kiekvieno jos nario sveikos gerinimu.
.
Pagal: Dainius Pūras (2015). Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus. 9-10 psl.